Gruodžio 13 d. Lietuvos žemdirbių delegacija vadovaujama LPGA prezidento Jono Vilionio Briuselyje susitiko su ES Žemės ūkio komisaru Janusz`u Wojciechowski (Janušu Vojcechovskiu).
Susitikime su komisaru žemdirbiai aptarė Lietuvos žemės ūkio situaciją ir ateities perspektyvas, BŽŪP strateginio plano rengimo Lietuvoje procesą ir konsultacijas su ūkininkų organizacijomis. „Komisaras pakartojo tai, ką ne kartą ūkininkams yra sakęs iš įvairių tribūnų: Žaliojo kurso transformacijoje nei vienas ūkis neturi būti paliktas nuošalyje ir, reikalaujant įgyvendinti iškeltus tikslus, visiems turi būti suteiktas finansavimas iš visų įmanomų ES fondų. Nė vienas ūkis neturi likti be paramos“, komentavo J.Vilionis.
Delegacijos vadovo J. Vilionio teigimu, eurokomisarui J. Wojciechowskiui pasakyta, jog Lietuvoje sąlygos ūkininkauti panašios kaip visoje ES, kartais net blogesnės. Užauginti produktą Lietuvoje neatsieina pigiau, o subsidijos – mažesnės. Geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės bei ekoschemų reikalavimai pagal paskutinius siūlymus – griežtesni negu kitose šalyse. Žalinimo reikalavimai dažniausiai mažina gamybą, o kartu ir ūkininko pajamas, didina produkto savikainą.
Komisaras pripažino, kad nepavyksta pasiekti politinio sprendimo dėl visiško išmokų suvienodinimo. Ši problema aktuali ne tik Lietuvai, bet ir kitos buvusioms sovietinėms šalims. Lietuvos žemdirbiai pirmą kartą išgirdo komisaro pažadą, kad jis teiks projektą Europos Komisijai ir Parlamentui dėl visiško išmokų suvienodinimo. Žaliojo kurso ambicijos: turi būti finansuojamos iš visų šaltinių Lietuvos žemdirbių atstovai susitikime atkreipė Janusz`o Wojciechowski`o dėmesį ir į tai, kad mūsų šalis turi bemaž mažiausias ŠESD emisijas žemės ūkyje, bet kartu mes turime ir mažiausias pajamas iš hektaro (žemės ūkis palyginti ekstensyvus). Todėl dėl didėjančių žaliojo kurso reikalavimų ir mažiausios paramos mūsų žemdirbiai niekada negalės pasiekti vakarietiško lygio. Komisaras patikino, kad būtent šiuo laikotarpiu ES valstybėms narėms suteiktas didžiausias lankstumas ir pasiūlyta daugybė finansinių instrumentų, kuriuos jos gali rinktis. Žemės ūkio finansavimui valstybės gali naudoti ne tik žemės ūkio fondus, bet ir visus kitus, visų pirma ES Atsigavimo fondą (RRF). Komisaras buvo labai nustebęs, kad Lietuva iš RRF fondo žemės ūkiui praktiškai nieko neskyrė. Kitos valstybės skyrė labai ženklias sumas. Pavyzdžiui, Lenkija savo ūkininkams iš RRF skyrė net 2 milijardus eurų.
LPGA informacija