Gruodžio 20 d. Lietuvos pieno gamintojų asociacija (LPGA) surengė konferenciją, “Lietuvos pieno gamintojų interesų atstovavimas Europos pieno taryboje 2022 m.”

Konferencijoje aptarė šalies ir Europos pieno ūkio situaciją bei artimiausio dešimtmečio perspektyvas. Renginyje dalyvavo LPGA tarybos nariai, pieno ūkių šeimininkai, jų verslo partneriai, mokslininkai, politikai.

Konferenciją pradėjo LPGA prezidentas Jonas Vilionis, tik ką grįžęs iš Briuselyje vykusios Europos pieno tarybos (EMB) generalinės asamblėjos. „Europoje mažėja pieno gamyba, mažėja karvių, nes šis agrarinis verslas negali išgyventi dėl egzistuojančios kainų politikos, – kalbėjo J. Vilionis, – pieno gamybos kaštai auga, gyvulininkystės sektoriui keliami nauji gamtosauginiai reikalavimai, kuriamos ekoschemos, kurios grindžia ateinančio dešimtmečio perspektyvą – nebereikia žemės ūkio.“

Konferencijoje nuotoliniu būdu dalyvavusi iki praėjusios savaitės buvusi EMB prezidentė Sieta van Keimpmena, akcentavo „Šiandien Europos pieno taryba kovoja už bendrijos ir nacionalinių pieno ūkių išlikimą, tai, kas pastaruoju metu vyksta su pieno ūkiais mano gimtinėje Nyderlanduose, rytoj gali atsitikti Lietuvoje. Nyderlandų vyriausybė tvirtina, jog ūkininkams priklausanti žemė reikalinga kitiems dalykams – trūksta žemės būstų pabėgėliams statyboms, infrastruktūrai ir pramonei. Klimato apsaugos politika yra priemonė Nyderlandų vyriausybei sukurti pretekstą sumažinti šalies žemės ūkio sektoriaus dydį. Manoma, kad pragyvenimo šaltinio netektų apie 30 proc. ūkininkų, tačiau tuo viskas nesibaigs. Atrodo, jog Nyderlandų vyriausybė mano, kad žemės ūkis nebėra būtinas ir kad maistą galima importuoti iš užsienio.“

Pasak S. van Keimpmenos, jau kelerius metus Nyderlanduose pieno ūkiai ir karvės juose traktuojami kaip klimato kenkėjai. Šalyje yra nustatytos 162 „Natura 2000“ saugomos teritorijos, o klimato kaitai konstatuoti pasirinktas į aplinką patenkantis azoto rodiklis. Jis nustatomas ne laboratoriniais matavimais, o atitinkama formule pagrįstais skaičiavimais. „Net jeigu Nyderlanduose neliks ne tik karvių, bet ir žmonių, pagal „Natura 2000“ rodiklio reikalavimus 71 proc. šalies teritorijos bus užterštos azotu, – sakė S. van Keimpmena, – rodiklis 2015 m. buvo įteisintas įstatymu. Po ūkininkų protestų teismas 2019 m. minėtą rodiklį pripažino negaliojančiu, tačiau dabar atsirado visuomeninių organizacijų, kurios siekia likviduoti 3 tūkst. pieno ūkių, atsidūrusių saugomose teritorijose. Nuo 2015 m. minėti ūkiai įvykdė visus aplinkosauginius reikalavimus, teismas leido jiems toliau veikti, tačiau visuomenininkai reikalauja fermas likviduoti. Mašinų pramonei, milijonams įmonių, kurios miestuose teršia atmosferą, nekeliami tokie reikalavimai, kaip žemės ūkiui. Iki 2032 m. Nyderlandų pieno ūkiai turės 70 proc. susimažinti azoto emisiją, o ji bus ir toliau skaičiuojama pagal formulę, o ne remiantis mokslininkų tyrimais. Aplinką teršiantieji oro uostai, pramonės įmonės perka ūkininkų ūkius dėl azoto leidimų.“ S. van Keimpmena retoriškai klausė: kur saugiau miegoti žmogui – patalpoje, kur veikia automobilis, ar patalpoje, kur yra karvė?

„Geri sprendimai gimsta tada, kai visiems yra blogai“, – situaciją šalies ir pasaulio pieno sektoriuje apibūdino LPGA tarybos narys ir kooperatyvo „Pienas LT“ vadovas Tomas Raudonius. Jo teigimu, Lietuva yra pieno produkciją eksportuojanti šalis, todėl yra priklausoma nuo užsienio rinkų (ir kainų). Pastaruoju metu ES šalyse pieno paklausa auga, gamyba didėja, tačiau pirmąjį 2023 m. ketvirtį pieno supirkimo kainos mažės. Apie nelinksmą Lietuvos pieno gamybos sektoriaus situaciją ir perspektyvą pranešimą parengė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo verslo centro atstovas Valdemaras Sviackevičius.

„Europiečiai neturi problemų dėl maisto, – kalbėjo nuotoliniu būdu prie konferencijos prisijungęs Europos Parlamento narys Bronis Ropė, – parama Baltijos šalių žemės ūkio sektoriui didinama 30 proc., tačiau labai svarbus kiekvienos šalies pasirinkimas. ES parama turi užtikrinti ūkių gyvybingumą.“

Plačiau apie renginį sakitykite portale "Ūininko patarėjas"