Spalio 6 d. Aleksandro Stulginskio universitete Lietuvos pieno gamintojų asociacija suorganizavo konferenciją „Aplinkosauginiai iššūkiai, laukiantys Lietuvos gyvulininkystės klimato kaitos susitarimo kontekste". Konferencijos pranešėjai kėlė klausimą, ar iš tiesų daugiausia problemų kelia žemės ūkis ir gyvulininkystė, kaip sumažinti šilumos efektą sukeliančių dujų (ŠESD) - anglies dioksido, metano - išskyrimą į aplinką, diskutuota, kodėl ES moka skirtingas žalinimo išmokas ir kitais klausimais.
Konferenciją pradėjo Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis, akcentavęs, kad ūkininkams vis griežtėja reikalavimai, ypač gyvulininkams dėl aplinkosaugos reikalavimų, o tai savo ruožtu didina ūkio snaudas.
Sveikinimo kalboje ASU rektorius prof. Antanas Maziliauskas pabrėžė, kad ūkininkams trūksta praktinių žinių, kaip jie galėtų tvarkytis, kad į aplinką būtų išskirta kuo mažiau ŠESD -ūkininkams į tai teks atsižvelgti, nes po 2020 m. ES paramos lėšos gali būti orientuotos į labiau išteklius tausojantį ūkininkavimą.
Aplinkos viceministras Martynas Norbutas pristatė pranešimą tema „Paryžiaus susitarimo, ES klimato kaitos ir energetikos tikslų iki 2030 m. įgyvendinimas Lietuvoje“. Viceministras teigė, kad galime kiek norime neigti klimato kaitą, bet šis procesas akivaizdus. Didėjantį kritulių kiekį Lietuvos ūkininkai jau pajuto - jų kasmet iškrenta vis daugiau ir kritulių kiekis vis didės, jie bus intensyvesni, neišvengsime ekstremalių situacijų, kai, tarkime, per dieną iškris mėnesio kritulių norma. Ekstremalių dienų taip pat prognozuojama vis daugiau.
ASU Energetikos ir biotechnologijų inžinerijos instituto prof. Rolandas Bleizgys taip pat pabandė įrodyti, kad „karvutė nekalta dėl klimato kaitos, nors visuomenėje ir žiniasklaidoje formuojama nuomonė, kad kaltos būtent karvės“. Bet ar jos kaltos, retoriškai klausė profesorius, kad kertami miškai ir sėjami javai? O tai ir yra viena svarbiausių klimato kaitos priežasčių. Didžiausia kaltė iš visų ŠESD tenka anglies dioksidui (CO2), kurio pagrindinis šaltinis yra energetika, prie jo koncentracijos prisideda ir miškų naikinimas. Anglies dioksidas yra medžiagų apykaitos produktas, kurį iškvėpuoja ir gyvuliai.
Europos Parlamento narys Bronis Ropė pristatė pranešimą tema „Aplinkosauginiai aspektai bendrojoje ES žemės ūkio politikoje“. Anot europarlamentaro, aplinkosauginiai aspektai egzistuoja jau ir dabartiniame BŽŪP laikotarpyje, tačiau panašu, jog sekančiame BŽŪP laikotarpyje jų tik gausės.
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys pristatė gyvulininkystės ir pieno sektoriaus svarbą Lietuvos žemės ūkyje. Pranešėjas įvardijo svarbiausias problemas: mažėja gyvulių ir augintojų skaičius, naujų fermų ir infrastruktūros trūkumas, Lietuvoje vyrauja smulkūs gyvulininkystės ūkiai bei gyvulininkystės technologijų ir veterinarijos specialistų trūkumas.
Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotojas Zigmas Medingis pristatė pranešimą tema: „Klimato tikslai –tai būtinybė veikti, ieškant juose naujų galimybių”. Jo turimais duomenimis, 2015 m. (palyginti su 2014 m.) Lietuvos žemės ūkio emisijos išaugo 3 proc. (iki 4,602 t CO2). Ir nors gyvulininkystės išskiriamų dujų apimtys mažėjo, augo tarša iš augalininkystės - dėl produkuojančių dirvožemių, dėl sintetinių trąšų naudojimo augimo. Z. Medingis teigė, kad klimato kaita yra tarpvalstybinė užduotis, kuri gali būti įveikta tik tarptautiniu lygiu, todėl visos valstybės turi prisiimti tikslus ir įsipareigojimus, bet daugiau įsipareigojimų - turtingosios valstybės. Pasak jo, klimato kaitos padariniai labiausiai paveiks mažus ūkius ir grasins sumažinti bendras žemės ūkio produkcijos apimtis, paskatins milijonus žmonių migruoti ir net gali išprovokuoti karinius konfliktus. Žmoniją būtina šviesti dėl klimato kaitos padarinių.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinio direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas, pažvelgęs į kai kuriuos aplinkosaugos iššūkių aspektus iš žemdirbiškų pozicijų, pirmiausia stebėjosi diskriminacinėmis žalinimo už klimatui ir aplinkai naudingą praktiką išmokomis: ES vidurkis - 78 Eur/ha, Lietuvoje - 52 Eur/ha, nors tarptautiniai Lietuvos įsipareigojimai yra labai dideli. „Žemės ūkis visada prisidėjo prie klimato kaitos mažinimo ir taškas. Kodėl? Paskutinį šimtmetį didėjo darbo našumas. Vietoje 3 karvių, davusių po 3 tūkst. kg pieno, dabar yra viena karvė, duodanti 10 tūkst. kg pieno, tai reiškia, emisija mažėja. Jeigu iš to paties lauko su 2,6 t derlingumo gauname 5 ar net 10 t grūdų, reiškia, emisija produkcijos vienetui pagaminti mažėja“, - pareiškė E. Pranauskas. „Aš sakau - žemės ūkis kaltas dėl klimato kaitos, nes žmonių žemėje priaugo 9 mlrd., kuriems reikia valgyti“, - ironizavo E. Pranauskas.
E.Pranauskas pažymėjo, kad pasaulis iš tiesų užteršė klimatą, bet tikrai ne žemės ūkis prie to labiausiai prisidėjo.
Konferenciją apibendrinęs Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis reziumavo, kad kaip tik gyvulininkė prisideda prie klimatui naudingų reiškinių.
Konferencjos rėmėja – LR žemės ūkio ministerija