Sausio 23 d. VDU žemės ūkio akademijoje vyko Lietuvos pieno gamintojų asociacijos išplėstinis tarybos posėdis dėl kooperacijos.
Posėdyje gausiai dalyvavo LPGA tarybos nariai, bei 15 žemės ūkio kooperatyvų superkančių pieną atstovai bei valdžios atstovai, Seimo pirmininkas Juozas Oleka, žemės ūkio ministras Andrius Palionis, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Bronis Ropė ir komiteto nariai.
Posėdžio metu buvo kalbėta apie sukiką situaciją pieno sektoriuje, bei pieno kooperatyvų padėtį, kaip jiems būtų galima padėti.
Pasak J. Vilionio, visi žinome, kad nuo rudens pieno supirkimo kainos pradėjo važiuoti žemyn ir ES jau esame vieni iš paskutiniųjų Perdirbėjai už bazinių rodiklių piene 1 kg moka tik 0,32 Eur, kai kitur Europoje pieno gamintojai gauna iki 0,39 Eur, o už natūralų-0.49 Eur. Dalyvavome Europos pieno tarybos posėdyje, ten dar niekas nekalbėjo apie kritusias kainas, o pas mus jos jau buvo pradėjusios važiuoti žemyn.
Jis akcentavo, kad šiandien svarbiausia mūsų tema – kooperatyvai. Priėjome iki to, kad 15 t pieno priduodančio kooperatyvo pieno perdirbėjams nebereikia.“ Tokioje situacijoje atsidūrė Anykščių r. kooperatyvas „Žalioji lanka“.
Jis taip pat sakė, kad jeigu į Lietuvą nebūtų įvežama tiek pieno, mažiausiai dvi perdirbimo gamyklas reikėtų uždaryti. Bet visi puikiai žino, kad pienas yra baltasis auksas. Jeigu šiandien smulkieji gamintojai už 1 kg pieno gauna tik po 0,10 Eur, tai parduotuvėse 1 litras 2,5 proc. riebumo pieno kainuoja 1,76 Eur. O juk perdirbėjai iš tų mažiukų ūkininkų gauna 4,6 proc. riebumo pieną. Aišku, kad tas skirtumas lieka perdirbėjams. J. Vilionis piktinosi, kad šiandien niekas nereguliuoja pieno kainų, pradedant nuo jo gamintojų ir baigiant prekybininkais, kurių dalis galutinėje pieno kainoje sudaro iki 39 proc. Prekybininkai pyrago dalybose nedalyvauja, atsipjovė tuos beveik 40 proc. ir sako: pasidalinkite likusius. Ką čia besidalyti? Mums, pieno gamintojams, belieka 21 proc. Apie ką begali būti kalba? Be to, mes Lietuvoje ir mažiausią kainą už pieną gauname, ir europinę išmoką mažiausią.
Ministras linkęs ieškoti galimybių nupirkti kooperatyvams šaldytuvų, kuriuos jie galėtų duoti naudoti savo nariams ir taip būtų „išmuštas“ perdirbėjų argumentas dėl kokybės. Bet, N. Barkauskienės nuomone, kooperatyvams didesnė pagalba būtų vadinamasis žalias kuras, o ne šaldytuvai, nes kokybė ir taip nuolat gerinama. „Svarstysime“, – pažadėjo A. Palionis.
Seimo pirmininkas J. Olekas siūlė sėsti visoms trims pusėms prie stalo ir kalbėtis. „Vieno vaisto nėra. Galbūt verta padėti į valstybės rezervą pieno miltų ar sūrių, reikia kalbėti dėl Pieno įstatymo kainos apibrėžimo – kas yra kaina, kas yra priedas, gal galima padaryti mažų intervencijų“, – svarstė Seimo pirmininkas.
Plačiau skaitykite:portale „Mano ūkis“
