2019 m. sausio 22 d. Kauno r. VDU Žemės ūkio akademijoje įvyko Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos posėdis. Posėdyje dalyvavo LR žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, viceministrė Ausma Miškininė. Buvo apsvarstyta daug aktualių klausimų.

Asociacijos prezidentas Jonas Vilionis pristatė 2018 m. lapkričio 14 d. vykusį LR Seimo kaimo reiklų komiteto išvažiuojamąjį posėdį Kupiškio r., kurį LPGA organizavo kartu su Lietuvos žemės ūkio taryba. 2018 m. gruodžio mėn. J. Vilionis susitiko su LR Prezidente ir LR Seimo pirmininku. Susitikimai vyko siekiant Prezidentei ir Seimo pirmininkui priminti kad Lietuvos žemdirbiai nukenčia dėl nevienodų konkurencijos sąlygų ES ir dėl skirtingų ES išmokų.

J. Vilionis pristatė asociacijos vizitą į piketą Briuselyje. Iš Lietuvos vyko 4 autobusai, po vieną iš Lietuvos ūkininkų sąjungos, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos. Viso pikete dalyvavo apie 200 žmonių. Piketą palaikė ir Europos pieno taryba. Be Baltijos šalių žemdirbių dalyvavo belgai, olandai, danai, prancūzai. Belgai atvarė du traktorius. EMB nariai pasisakė už teisingas ES tiesiogines išmokas. Buvo išreikšta pozicija, kad Baltijos šalių ūkininkus palaiko ES senbuvių narių ūkininkai. Dėl susiklosčiusios situacijos negalėjo dalyvauti Europos Parlamento nariai bei Komisarai. Briuselyje gruodžio 13 d. buvo planuotas susitikimas su Komisaru V. Andriukaičiu, bet neįvyko. Tą dieną vyko susitikimas su Komisaro F.Hogano kabinetu, taip pat susitikta su Europos Parlamento nariu Broniu Rope.

Jonas Vilionis priminė, kad šiandieną kaip tik vyksta Lietuvos žemdirbių pateiktos peticijos svarstymas Europos Parlamento peticijų komitete.

2019 m. sausio mėn. 8 d. LPGA ir Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovai dalyvavo susitikime su Premjeru, kur buvo išsakyta nemažai klausimų, susijusių su problemomis žemė ūkyje, bei pieno sektoriuje.

Lietuvos pieno ūkių struktūros pokyčius ir pieno pardavimus pristatė VĮ ŽŪKVC Gyvūnų ir gyvūnų produktų apskaitos departamento direktorė Daiva Beinorienė. Lietuvoje pieninių karvių skaičius mažėja, per 5 metus apie – 17 proc., per metus sumažėjo 15 400 karvių. Kontroliuojamų karvių skaičius siekia 54 proc., tai sudaro 9 proc. bandų. Smulkūs ūkiai traukiasi iš gamybos, vidutinis karvių skaičius bandoje auga. Karvių produktyvumas taip pat auga. Ūkių skaičius mažėja, ir tik laikančių virš 20 karvių skaičius auga, bet tokių ūkių tėra apie 6 proc. Galvijų prieauglis per 2018 m. sumažėjo 3 proc. 2018 m. importas išaugo dvigubai lyginant su 2017 m., bet dauguma galvijų buvo importuoti skerdimui. 2017 m. likviduoti 18 9544, 2018 m. – 18 6672 galvijai. Galvijų eksportas išliko stabilus – apie 130 tūkst., tai sudaro apie 27-30 proc. nuo visų galvijų.

Posėdyje dalyvavęs Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pažymėjo, kad žemės ūkio ateitis yra ūkio modernizavimasis, tą pažymėjo ir daugumos valstybių Žemės ūkio ministrai, sutikti Vokietijoje „Žaliosios savaitės“ metu. Ministras pristatė „Baltosios knygos“ pagrindinius principus. „Baltoji knyga“ nubrėžia Lietuvos kaimo ir žemės ūkio plėtros viziją iki 2030 metų, rekomenduoja skatintiną žemės ūkio subjektų dydį, siūlo pagrindinius žemės ūkio konkurencingumo principus. „Baltojoje knygoje“ įvardijama, kad Lietuvos ž. ū. eksportas turi augti po 5 proc. per metus. G. Surplys pažymėjo, kad ŽŪM įsipareigojo per 10-15 m. renovuoti melioracijos tinklus. Jis pažymėjo, kad pieno sektorius yra prioritetinis. ES pinigai sudaro galimybę mažiau pinigų skirti iš nacionalinio biudžeto.

Viceministrė Ausma Miškinienė pakomentavo žemės ūkio ateities viziją ir teisinę bazę bei administracinę našta, kaip palengvinti ž. ū veiklą. Dėl NMA patikrų, kaip būtų galima palengvinti ūkininkų naštą. Tačiau viceministrė priminė, kad ūkininkai privalo laikytis kompleksinių ūkio reikalavimų. Viceministrė pažymėjo, kad turės būti glaudus bendradarbiavimas tarp Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos. A. Miškinienė pristatė 2019 m. paramų dydžius: atsietos nacionalinės išmokos sudarys 13 mln. Eur, susietoji ES parama už pienines karves – 27,6 mln. Eur, už 1 karvę 112 Eur. ES parama investicinėms priemonėms 2014-2020 m. 14 proc. buvo mažesnė nei 2007-2013 m. laikotarpiu ir sudaro 444,3 mln. Eur. Naujasis šaukimas investicinėms priemonėms planuojamas 2019 m. kovo 1 – balandžio 30 d. jame numatyta skirti 25 mln. Eur, pienininkystei išliks prioritetiniai 5 balai. Bus galima investuoti į naują ž. ū. techniką ir įrangą.

Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis pristatė situaciją pieno supirkimo įmonių akimis. Buvo užduoti du klausimai: ar trūksta pieno ir kokios bus pieno supirkimo kainos 2019 m.? Įmonės į Lietuvą įsiveža 25-27 proc. pieno žaliavos, todėl, kad jo trūksta Lietuvoje – žaliavos trūksta nuo 2007-2008 m. E. Simonis pažymėjo, kad EK prognozuoja karvių skaičius mažėjimą, pieno kiekio didėjimą; planuojama, kad dėl didėjančio veiklos efektyvumo kaina didės 19 proc. IFCN prognozuoja, kad pieno gamyba didės 35 proc., pieno ūkių skaičius mažės 12 proc., pieno suvartojimas didės 16 proc. dėl Pasaulyje didėjančio gyventojų skaičiaus. Palyginus 3 Baltijos šalis, Lietuvoje su 22 tūkst. karvių kur vidutinis ūkis 11 karvių, pagaminama 1,4 mln. t. pieno, Latvijoje 6,8 tūkst. ūkių, vidutinis ūkio dydis – 19 karvių, pagamina 813 tūkst. t. pieno, Estijoje 580 ūkių, vidutinis ūkio dydis 143 karvės, pagamina 727 tūkst. t. pieno per metus. Lietuvoje 74 proc. ūkių pagamina 11 proc. pieno. Visame pasaulyje pieno ūkiai stambėja. E. Simonis priminė, kad nuo 2014 iki 2018 m. Lietuvoje išmokėta 650 mln. Eur ES kompensacijų. Jis pasiūlė supaprastinti investicinių projektų rengimą, kad atsirastų kuo daugiau norinčių investuoti į pieno ūkius ir pieno gamybos didinimą. Estijoje 2004 m. buvo nutarta, kad pramoniniu ūkiu laikomas 25 karvių ūkis, todėl pas juos ūkiai ir didėjo.

Posėdyje buvo nemažai diskutuota dėl aplinkosauginių reikalavimų, bei vandens naudojamo žemės ūkyje apmokestinimo. Asociacijos tarybos nariai pritarė Europos pieno trybos su kitomis Europos organizacijomis parengtai deklaracijai dėl laisvosios prekybos sutartis su Kanada (CETA), Japonija (JEFTA), kai kuriomis Mercosur šalimis. Deklaracijoje nuogąstaujama, kad šių prekybos sutarčių pasekoje žemės ūkio produktai dempinguojami išmetimo kainomis, nesilaikoma aukštesnių standartų, silpninami darbo standartai, o prekybos gigantai tampa dar galingesni.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos informacija

Palčiau apie posėdį "Mano ūkis" portale:
Pieno gamintojai išsakė daug skaudulių
Perdirbėjų godos pieno gamintojų nesugraudino